Netikėtas kelionės posūkis arba kaip mes likome Tel Avive

Shalom!

Nežinau, kaip seksis tesėti pažadą brūkštelti apie kiekvienos dienos nuotykius (o kad jų bus tikrai, žinojome dar namie), bet stengsiuosi bent trumpai…

Kelionė prasidėjo kaip tas rytas, – ne ta koja išlipom iš lėktuvo turbūt, nes viskas ėjosi… kaip ne ta koja išlipus iš lėktuvo :}

4 ryto leidžiamės Tel Avivo, Ben Gourion aerouoste, pereinam be didesnių tardymų muitinės postus, apsiantspauduojam. Truputėlį sunkiai sekasi galvoti, bet ramūs – gi turime mašinos nuomos patvirtinimą! Įsodina į mašinos nuomos shuttle autobusiuką, judam “atsiimti mašinos”. Trumpinant istoriją ir derybas – mašinos duoti negali, nes reikia deposito 1000 eur(!), apie kurį bendraujant iš už jūros niekada neužsiminė, kuris, jei viskas bus gerai, bus grąžinamas po mėnesio! Nusileidžiam, bet, pasveikinkim rytą, jie neaptarnauja Maestro kortelės! Atsisveikinam, važiuosim laimės ieškot  į Tel Avivą. Sėdam į traukinį Haifa kryptimi, susimokam 14.50 šekelių ir riedam į HaShalom stotį. Tel Avive atsiduriam po 15 min kelionės, 06:15 ryto. Natūralus klausimas, ką darom? Prisiminiau, kad kažkur rašiausi pagrindinio Turizmo informacinio centro (TIC) adresą! Pažiūrėjom žemėlapy – nedaug, eisim pėsčiomis, nutarėm. Ėjom ėjom, ėjom ėjom… Ko aš į tą lagaminą tiek prisidėjau, kad pusiau tuščias, o vos tempiu?! Na, mes buvom pasiruošę kelionei automobiliu, pradėkim nuo to…

Pirmas Tel Avivo įspūdis – nekoks. Beieškodami TIC, praeinam keletą MUST SEE (būtina pamatyti, aut. past.) vietų. Jei tai yra MUST SEE, tai kas bus toliau (žr. pavyzdys nuotraukoje)?! Baisias vitrinas su baisiom prekėm keičia baisios vitrinos su geresnėm prekėm, einant gerėja vitrinos ir prekės – artėjam turbūt prie pajūrio! Šiek tiek persistengėm eidami, teks grįžti, bet pajūriu, šildant saulutei… Begalės sportuojančių (kodėl visi turi po 3 šunis?), daug amerikiečių (“do you need any help? oh, you will really like it, it’s such a good atmosphere here!”). Rimtai apleidžia jėgos, kelis kartus paleidžiu lagamino rankeną ir išgąsdinu praeinančius žmones :] Tas kelias niekada nesibaigs, kad ir kaip man patinka saulės glamonėjamas veidas (šiek tiek peršti, turbūt įdegiau :o}).

vs

Trumpinam, TIC – šiandien uždarytas, nes kažkokie personalo apmokymai, nors iš vaizdo viduj, ten bent mėnesį jau remontas. Užeinam į kitą auto nuomos punktą, ta pati istorija, tik bando padėti, tik kad tos (damn it!) Maestro kortelės! Nieko nebus, $ pervesti į kitas kortelės, lauksim rytojaus. Rekomenduoja viešbutį, bet į jį įleis tik nuo 2. Sėdim kaip žandarai registratūros darbuotojams ant sąžinės, nes fiziškai jau negalim pajudėti – reikia miego. Įdomu, kiek šiandien susukom km ant kojų?

Po pusvalandžio jau kylu liftu, metu lagaminą ir krentu į lovą – atsijungiu kaip iš rozetės ištraukta magnetola. OUT!

-Kelkis, – sako sąžinė.

-Tu turbūt juokauji! Numigau tik 2 valandas! – sakau.

Pasibraižom, pasistrateguojam. Žemėlapis – yra, fotikas – yra… Eisiu Dizengoff’o shopping’ų gatve (ta pačia, kuria ėjome ryte), patikrinsiu Sheinkin gatvę – aukštosios mados namų gatvę (gal ten bent vaizdas geresnis) ir judėsiu link Electric Garden – jaunųjų menininkų, amatininkų ir įvairių dirbtuvių meką. Iki 6 reikia būti pajūry – tinkamės su pasiilsėjusiaisiais ir eisim į Old Jaffa.

Išbėgu į gatvę – lija! Jūs turbūt juokaujat, nesikeikus! Aš taip lengvai nepasiduosiu! Neėmiau skėčio, užsidėjau nuo saulės akinius – tegu žiūri (ar su akiniais ar be jų), jokio skirtumo!

Dizengoff’o gatvė nuo rytinio vaizdo skiriasi kaip diena ir naktis – gyvenimas verda ir spalvų atsirado! Braidžioju savu maršrutu…

Nesigilinant į detalės, nusivyliau Tel Avivu – nei apgriautas, nei susprogdintas, šiukšlinas… Bet atperka žmonių nuoširdumas – kiekvieną kartą sustojus gatvėje pasitikslinti žemėlapyje gatvę, visada atsirasdavo, kas prišoks ir paklaus, ar reikia pagalbos, gal ko nors nerandu? Vienas atsivijo po savo rekomendacijos ir sako: “Žinai, vis dėl to, geriau eik šita gatve”, visi šneka arba angliškai, arba rusiškai – tebūnie laužytai, bet sušnekamai.

Skubu į pajūrį, kulniuosim į Old Jaffa. 6 val., o tamsu kaip 10 vakaro, bet šiandien ryte 6 val buvo šviesu kaip 10 ryto taip pat… Persistengiau, kaip visada per anksti. Sėdžiu, studijuoju žemėlapius, kai prie manęs prisėda senas žydukas, klausia, kur mano vyras. Sakau: “tuoj, ateis”. Žinot, tas lietuviškas įtarumas – net diedelius įtari – išsigando! Bet baisiai pašnekint norėjo “doktor pensionier” ir liepė pasakyti vyrui, kad geriau prižiūrėtų žmoną, nes tokie “doktor pensionier” kaip jis, pasiims į žmonas ir liks be žmonos. “Paka krasavica”! Krasnavica… Nueina lovelasas, o aš skaitau praktinius patarimus, jog Tel Avive turistĖms, keliaujančioms po vieną, yra pakankamai saugu net naktį, nes nusikalstamumas yra labai mažas.

Old Jaffa geriausia, kas galėjo įvykti per šią dieną – nuostabaus grožio uostelis ant kalno.

Braidžiojant po pasakiško grožio arabišką kaiminystę, užtikom galeriją… Vėlimas šiuo metu yra labai populiarus – daromi papuošalai, drabužiai… Čia – paveikslai! Atrodo tikrai ispūdingai (kaip jie kuriami žr. video).

via http://www.artnova.co.il/

Maya, dirbanti galerijoje, noriai su mumis čiauškėjo ir klausė, kas mus per tokį lietų (mat mums vakarieniaujant praūžė nemenka liūtis) čia atnešė? Užtrukom pas Mayą… O ką suplanavom su Maya, sužinosite rytoj…

P.S. Galit užkomentuoti negyvai, bet velniškai gražių žydukų yra :)

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s