Galop po Galilėją

שבת-שלום (Šabat šalom)

Taip, šiandien čia šabas, nekantraujam, kokį prieskonį jis mums įneš į kelionę. Kavos gausim tik tirpios – iš maišelių ir pasidarysim patys, nes šiandien šabas ir kavos aparato jie nejungs, sulaukiam pirmos naujienos.

Išdegustuojam pusryčių stalą. Pusryčių stalas Izraely gerokai skiriasi nuo kitų šalių. Pasirinkimas tikrai nemenkas, o svarbiausia – viskas šviežia, daug daržovių ir šilta! Tik su sultimis ir kava jiems nesiseka. Ir vis dar įtartinai žiūriu į kelių rūšių silkes ir rūkytą skumbrę… pusryčiams.

Kadangi Akko vakar matėm tik naktį, nusprendėm šiandien miestelį apžiūrėti pro pravirą automobilio langą. Akko – vienas seniausių miestelių pasaulyje, bent jau taip teigia šaltiniai, datuojamas daugiau nei 2000 metų senumu. Kaip gerai, kad mes nelipom iš automobilio, nes būtūmėm užstrigę bent porai valandų – jaukus ir SUPER unikalus senasis miestas!

Per galinį veidrodėlį stebint tolstantį Akko, kuri laiką automobilyje įsiviešpatauja tyla. Supykom, kad reikia išvažiuoti. Tikslas  – Zefat.

Zefat, Safed, Tsfat, Cfat – kiek turim žemėlapių, pavadinimai visur skirtingi, o ant ženklų dar kitoks. O debesys virš mūsų kalno tokie juodi juodi kaip pardavėjo, pardavinėjančio ‘semkes’ gatvėj rankos!

Zefat (aš naudosiu šitą – lengviausia ištarti)  – svarbus religinis “taškas”. Nors miesto pavadinimo nerasite Biblijoje, jame yra Rabbi Shimon Bar-Yochai kapas, kuris II a. parašė Kabalą, senovinį judaizmo tekstų rinkinį. Aplankėm senąją miesto dalį ir kelias galerijas, kurių apstu menininkų kvartale, kuris yra tame pačiame senamiestyje. Senamiestis – mažos jaukios gatvelės, su nuostabiais vidiniais kiemeliais. Kadangi šiandien ypatinga diena, gatvės tuščios, arba praeina grupelė burbančių po nosim vietinių gyventojų. Vienos galerijos savininkas sakė – jiems truputį kū-kū (bet atrodo, kad vietiniai dėl tokių jo komentarų nepyksta, nes gal jam pačiam kū-kū???), o kitos galerijos savininkė (ji buvusi “v DruskininkAi, Nemunas turistyčiskoj baze”) papasakojo, kad galerininkai nelabai patenkinti visais šitais šabais, tiksliau, jų metu įvesta tvarka. Sako, ankščiau miestelis buvo daug gyvesnis ir daugiau turistų buvo, bet kai religinės bendruomenės miestelį perėmė į savas rankas – per šabą niekas nedirba… tik galerijos. Bevaikščiojant senamiesčio skersgatvių labirintais užklupo toks lietus, kad nebeliko nieko kito, kaip bėgti į mašiną, nes sako, jei dideli burbulai, tai ilgam…

Pasistiprinam prieš kelionę…

  

… ir judame vakariniu Galilėjos ežero (jūros) krantu, sustodami trumpam “svarbiose” stotelėse. Kadangi daug istoriškai pakomentuoti šių vietų negaliu – stotelės pateikiamos vizualiai :}

Ieškojome Capernaum sinagogos (griuvėsių), kur kaip tikima Jėzus mokydavo per šabą ir išgydė vieną apsėstą velnio, kitą – nuo karščiavimo, o pats Capernaum yra jo gimtasis miestas. Griūvėsių neradom, bet radom kažur visai šalia graikų ortodoksų bažnyčią, kuriai šiuo metu tie griuvėsiai priklauso. Nepamatyti negalėjom – iš už palmių pasimatė tokie… ružavi pyragaičiai.

uždegėm po kelias žvakutes  ir pajudėjom toliau…

Tabha. Čia stovi vadinama Žuvies Padauginimo bažnyčia (žinau, skamba keistai, bet Google gal geriau žino, ką?), kur, kaip manoma, buvo įvykdytas duonos ir žuvies padauginimo stebuklas. “Be jokio laimikio iš žūklės grįžusius žvejus ant kranto pasitiko alkanos žvejų šeimos. Tuo tarpu Jėzus, paėmęs penkis kepalus duonos ir dvi žuvis, sukalbėjęs maldą, padalino maistą susirinkusiai kone 5 tūkstančių žmonių miniai”, pasakoja Biblija. Galvojau, vanduo šventas… pasirodo, reikia pačiam šventam būti! Aš taip nežaidžiu…

Į Tiberiją nusprendėme nevažiuoti, nes tai būtų buvę tik varnelės užsidėjimas, bet užtat prie Tiberjos pagaliau atsiverė pilnas Galilėjos jūros (ežeru niekaip neapsiverčia liežuvis vadinti) panoraminis vaizdas, kurį buvo galima užfiksuoti. Vuola!

Nazaretas. Man lengvas šokas. Sunku buvo nenugarmėti žemyn spoksant į atsivėrusius vaizdus. Man visada atrodė, kad Nazaretas nedidelis miestas, o čia… nuoširdžiai pasakysiu, TOKIŲ panoramų dar neesu regėjus – miestas ir ant kalno, ir papėdėj – atrodo, kad didelė duobė išklota namukais – tai neaprėmiama akim – stovi, sukiesi ant savo ašies, o aplink… ech, mano sugebėjimų rašyti dienoraštinius sapaliojimus čia tikrai neužteks – geriau vieną kartą pamatyti, nei…

Aplankėm Apsireiškimo Švč. Marijai baziliką – čia yra Marijos grota, kurioje jai apsireiškė archangelas Gabrielius ir pranešė džiaugsmingą žinią. Keista matyti tą akmens (griuvėsių) namelį ir aplink jį pastatytą visą modernią baziliką. Vietoj foto – ištrauka iš mišių ištraukos.

Prisipirkom vaisių, vietinių saldumynų, riešutų – šiandien plyš žandai vakarieniaujant, bet tokia jau degustatoriaus dalia. Mums – skanaus, o jums – labanaktis!

Kad geriau miegotųsi – pamedituokite prieš miegą – susikaupti padės malda…

Aleiskit už besivartančius vaizdus – filmuojant vaizdas buvo kitoks! Daugiau taip nedarysiu, skauto žodis!

P.S. atrodo fortūna pradeda nu(-e)sišypsoti. Šios dienos nuostoliai – nerasta Capernaum sinagoga ir pamestas fotiko laidas (foto bus perkeltos tik namie…)

Advertisements

2 thoughts on “Galop po Galilėją

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s