Antro įspūdžio nebūna

Šiandieninis įrašas nebus ilgas (žinau, kai kurie nusivils) – visa diena kely. Ir vėl gi, reportažas bus daugiau pateikiamas vizualiai ir dėl pastarosios priežasties, ir dėl… skurdaus žodyno :} Galutinis tikslas – Jeruzalė.

Pakeliui stojam Bet Shaan (Scytopolis) arba Bet She’an arba … istoriškai svarbus miestas dėl savo geografinės padėties  – Jordano upės ir Jezreel slėnio sankirta. Žodiai “gražu”, “nuostabu” praranda savo reikšmę. Ėjau ir galvojau, jei jau tais laikais žmonių suvokimas apie grožį – simetriją, tikslumą, praktiškumą ir detales toks buvo, tai ar neturėtumėm būdami homo sapiens tobulėti? Kaip reikėjo (nusi)tobulėti, kad gyventumėme 5 aukštų “chruščiovkėse”?

Tiesiausias kelias į Jeruzalę – per Palestiną. Žmonės šnekėjo – galima važiuoti per Palestiną / negalima, reikia palikti automobilį prie sienos… Galima. 2 keliai – ilgesnis aplink Palestiną ir… 90 – palei Jordanijos sieną per Palestiną. Pažiūrėjome žemėlapyje, kad vaizdas turėtų būti įspūdingesnis važiuojant palei sieną, be to atstumas ~ 120 km vietoj ~350 km, ir sprendimas buvo priimtas. AVIS konsultantė pasakojo, kad galima važiuoti per Palestiną 90 – uoju, tik nestoti kitokia spalva pažymėtose žemėlapio vietose. Atsiveriantys vaizdai gniaužia kvapą… ir nosį – pravažiavome be incidentų beveik… gal tik vienam taške (pažymėtame nuostabia KITOKIA spalva) virptelėjo širdelė, kur kaimas, esantis vienoje kelio pusėje, kovojo su kita kelio puse ant mūsų kelio. Prieky važiavęs džipas su vietiniais susigestikuliavo rankų judesiais (mačiau tik per langą iškištą ranką) atseit “judam pirmyn”. Vietiniai (su akmenimis rankose) sužiuro į mus ir parodė “greičiau tik jūs pravažiuokit”. Nejauku… vis dar žvilgterėdavau per galinį veidrodėlį, ar neatsiveja kasnors.

Privažiuojame Jeruzalės prieigas – patikrinimo postai, ruošiam dokumentus. Prieš mus mašiną nusivaro į šoną, šalia poste pareigūnas piktai barasi. Nenusikaltę, bet vistiek nejauku. Sėdžiu atkišus pasus per langą ir šypsausi… o kas belieka? Pareigūnė pažiūrėjo į mane klausiamu žvilgsniu atseit, ko aš laukiu, nusišypsojo ir parodė, kad važiuokit. Atrodo, mūsų tai neliečia…

Jeruzalė – su savais štrichais, bet apžavi dar neįvažiavus į miestą. Žinau, kad man čia patiks, nes antro įspūdžio nebūna…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s