Negyvoji jūra ir laiminga pabaiga aerouoste (?)

Paskutinis mano noras (be paskutinės vakarienės) – paplūduriuoti Negyvojoje jūroje ir išsimozoti purvu.

Nei viena agentūra nesiūlo kelionės tik iki Negyvosios jūros – dažniausiai siūlo visą paketą – En Gedi kriokliai, Masada ir Negyvoji jūra. Labai norėtumėm visur, bet jau nebėra jėgų kopinėti po kalnus – paskutinę dieną norisi tik džiaugtis saule ir jūra.

Nusitaikius turgely į draugišką žydelį, užklausiu, kaip geriausiai nuvažuoti iki Negyvosios jūros. Žinoma, pirmiausiai nepamiršta mirktelėti, jog jei ne darbai, pats nuvežtų. Siūlo tiesiog sėsti į autobusą važiuojantį link Negyvosios jūros autobusų stotyje. Taip ir padarėm…

Judam į autobusų stotį. Arabai taxi susigalvoja naują mokestį – po 4 šekelius už kiekvieną papildomą bagažą. Vienam tiesiog atsisakom mokėti ir susideram iki mums reikiamos sumos. Šiandien įsėdus į taxi iškart paklausia – norite fiksuoto mokesčio, ar jungti taksometrą + po 4 šekelius už bagažą. Renkamės skaitliuką ir sutaupom NET 2 šekelius (siūlyta fiksuota buvo 50 šekelių).

Atvažiavę į stotį informacijoj susižinom, kad artimiausias Ein Bokek (?) kurortas. Iš kažkur išdygsta žydaitė ir klausia, ar mes norime nuvažiuoti iki Negyvosios jūros ir kviečia prisijungti prie jos ir jos draugės – autobusas išvyksta už 15 min. Tik įspėja, jei neliksim ten nakvoti, reikia suspėti į 14 val. paskutinį autobusą, nes prasidės šabas ir niekas daugiau nevažiuos. Bilietas į vieną pusę  40 šekelių, atgalinis į Tel Avivą – 45. Skaičiuojam skirtumą – 40 + 45 = 95 šekelių vietoj siūlomos 80$ agentūros ekskursijos.

Beje, labai padorios kainos ir sušnekami žmonės agentūroje, įsikūrusioje informaciniame centre prie Jaffa vartų Jeruzalėje. Ieškoti Mitri :} Jis rūpinosi mūsų kelione į Petrą.

Atvykstam į Ein Bokek. Pasirinkimai 2: arba eiti į viešbučiui priklausantį paplūdimį su “SPA” susimokėjus įėjimo mokestį (skiriasi skirtinguose viešbučiuose) + purvas arba eiti į viešąjį paplūdimį nemokamai.

Dėl įdomumo, SPA kainos… Mūsų pasirinktas (pirmas papuolęs) – 50 šekelių įėjimas + 15 šekelių purvas. Šalia pūpso Crown Plaza – įėjimas 180 šekelių…

Pasirenkam pigesnio viešbučio SPA, nes yra dušai – vis dėl to laukia ilga kelionė namo ir neaišku, kada kitą kartą matysim vandenį.

Rusų rojus, net spa aptarnaujantis personalas rusai. Taip kad didesnių problemų aiškinant apie purvos procedūras neiškyla.

Išsitepam purvais ir laukiam, kol išdžiūsim saulėje ir oda taps susiraukšlėjus kaip dramblio. Iš džiaugsmo pliūkšterim į vandenį pamiršę visus įspėjimus nesitaškyti. Lašas papuola į akį – sakiau ir apaksiu. Keista nesvarumo būsena – dreifuoji paviršiai kaip plūduras ir pastangos atsistoti ant dugno beprasmės. Kūnas blizga ir pasidaro toks švelnus, koks dar niekada nebuvo. Beje, graužia net pačias mažiausias žaizdeles ant kūno, apie kurias net nežinojei, todėl tą dieną nerekomenduojama jokios depiliacijos, o vyrams – barzdų skutimai, jei planuojate maudytis Negyvojoje jūroje.

18 val. Tel Avivas. Pagaliau susitinkam su Mareku, kuris su tėvais atvyko gyventi į Tel Avivą iš Lietuvos prieš jau daugiau nei 20 metų. Geresnio vakaro pabaigti kelionę ir negalėjo būti. Apiberiam Mareką klausimais, kuriuos sukaupėm kelionės metu – kokios šios dienos aktualijos Izraely, kaip jie sugyvena su “draugais” (taip gražiai jie vadina arabus) ir kaip jie reaguoja į kone kiekvieną dieną skelbiamus grasinimus nušluoti juos nuo žemės. Automobiliu apvažiuojame tolimesnius rajonus, pėsčiomis išmaišome centro skerstgavius (sako, gerai žinant miestą, galima labai greitai apeiti Tel Avivą, nes jis mažas) ir nepailstam uždavinėti klausimus. Pasirodo naktinis Tel Avivo gyvenimas prasideda tik nuo 11  val. vakaro ir yra visiškai normalu eiti ryte tiesiai į darbą.

Paskutinę vakarienę Marekas pasiūlo sukramsnoti restorane ‘Benedict’, kuris tiekia pusryčius 24 val. per parą. Taip, pusryčius! Meniu – pusryčių užkandžiai, patiekalai ir rinkiniai. Man viskas pasirodė tobula – maistas, aptarnavimas, muzika, interjeras, o labiausiai pati idėja. “Have a good morning” – linki mums padavėjas išeinant.

Aerouostas. Esame truputėlį po 12, o lėktuvas 05:30. Laiko daug? Tik ne Izraely! Mes jau vienu metu suabėjojome, ar apskritai suspėsim į lėktuvą.

Viskas prasideda labai nekaltai. Pirmas patikrinimas – praeina pareigūnai, užduoda trumpus klausimus apie tai kur buvom, ką matėm, ką sutikom, su kuo bendravom. Padėkoja, atsiprašo, kad uždavinėja asmeninius klausimus ir deda ant lagamino lipduką su barkodu. Kita eilė – skenuoja lagaminus, barkodus, remiantis tuo – diferencijuoja toliau; viena eilė – tolimesniam patikrinimui, kita – bagažo pridavimui. AIŠKU, mes eisim tolimesniam patikrinimui. Pastovim eilėj dar valandėlę (nes likimo brolių ir sesių daug). Tomą pasikvietęs pareigūnas čiupinėja kiekvieną lagamino ir jame esančių daiktų centimetrą. Subėgo keli pareigūnai, klausinėja – ateina pats šefas… Neaišku, kas vyksta. Pasikviečia mane, greitai patikrina – atrodo nieko įtartina neranda. Prie “manojo” pareigūno prieina Tomo pareigūnas, kažką susako kablelių kalba – supratau tik, kad pasakė, jog mes kartu. Paklausiu, ar viskas gerai, bet jie visada nusišypso ir atsako, kad viskas nuostabu. “Mano” pareigūnas lydi mus iki bagažo registracijos, prisiklijavęs laukia, kol priduosim bagažą ir linki geros kelionės, bet mes jau pažymėti… Vaikinukas, registruojantis bagažą bando juokauti, bet aš jo juokų jau nesuprantu…

Einam toliau… vėl muitinė, vėl mus nukreipia į “išrinktųjų” eilę – kelis kartus skanuoja rankinius bagažus, iščiupinėja kiekvieną cm.

Pasų kontrolė. Tomui lengva paranoja, kad mus jau seka agentas (kaip žinia esantis kiekviename lėktuve), nes jį labai stebi? Tegu… jie dirba savo darbą, o mano sąžinė rami.

Atrodo, jau baigėsi visa šita patikrinimų odisėja. Suprantu, kad jie dirba savo darbą, bet be galo vargina. Viską atperka mandagumas – atsiprašo, kad tiek užtruko, kad turėjo iškraustyti, viską labai kruopščiai padeda susidėti arba pasiūlo pagalbą susipakuoti (ir ne tik aerouoste). Taip kad į aerouostą reikia atvykti gerokai 4 val. prieš skrydį.

Frankfurtas – atrodo, kad ir čia vis dar lydi “pažymėtųjų” likimas, nes be priežasties atėmė Tel Avive spausdintus bilietus ir davė naujus, su naujomis sėdimomis vietomis pačiame lėktuvo gale, kai lėktuvas praktiškai pustuštis?

Bet neturim jėgų gilintis. Šaunam į orą ir pasineriam į gilų saldų miegą… Skrendam namo..

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s