Pastiprinimas atvyko!

Vasario 12.

Ryte bėgu laiptais žemyn – prašau diedelio registratūroj, kad įjungtų mano telefoną bent valandėlei į kompiuterį. Beldimas į kambario duris – pusryčiai – kukliai, bet itališkai – esspresso puodelis ir croissant.

Šios dienos, t.y. pusdienio, tikslas – apvaikščioti vakarykštį kampelį ir sulaukti vakare prisijungsiančių bendrakeleivių.

Koliziejus (kaip kelrodė žvaigždė kur beeisi);

San Clemente bazilika (atsidaro tik nuo 12 sekmadieniais), todėl akis paganyt galiu tik grįžus http://www.basilicasanclemente.com/, todėl klik klik foto ir toliau į kelią…

Santi Quattro Coronati senovės bazilika (IV – V a.) – pasėdžiu… Turi du kiemus: kardinolo rūmai su šv. Silvestro koplyčia ir vienuolynas su dengta arkada, kuri, sako, yra šitos bazilikos “vinis”, bet atvira nuo 10 (dabar be 10) ir jei nori aplankyti, reikia paskambinti varpeliu; nemokamai, bet aukos suteikia palaimą. Kažkaip lietuviškai susinepatoginau – dar nėra 10, reikia skambinti varpeliu, o ir atidarys koks angliškai nešnekantis klapčiukas su veido išraiška “jau geriau auka būtų verta to” ir apskritai dabar žiema, tai ką aš ten pamatysiu? Su milijonu pasiteisinimų dar neįėjus, judu toliau…

Kita stotelė – Laterano rūmai (oficialiai vadinami Laterano Apaštalų rūmais) ir Šv. Jono Bazilika  – tai prabangus senovinis antikinės Romos imperijos dvaras, kuris ištisą tūkstantį metų, iki pat XIV a., tarnavo kaip pagrindinė popiežių rezidencija. Mano angliškam gide pavadinimas – San Giovanni in Laterano, iš italų kalbos verčiant būtų Šv. Jono Lateran Popiežiaus Arkibazilika, o lietuvių k. radau net Šv. Lauryno arkibazilika. Gan įspūdinga viduje su maždaug 20 klausyklų skirtingomis kalbomis. Einant į vidinį kiemelį, primigtynai siūlomas nemokamas audio gidas – nu nenoriu!

Išeinu iš bazilikos – kažkaip pasikeitė vaizdas, galvoju, nušvitau gal? Nė velnio – pasirodo, bazilika tokia didelė, kad nepastebėjau, kad įėjau per šonines duris, o išėjau per pagrindinį įėjimą!

Fotografuoju fasadą ir galvoju, kad kaip nepraktikuojanti katalikė, lankau nemažai šventų vietų…

Judu link kažko įdomesnio – Caracalla vonios – buvusi Romos viešoji “prausykla”, pastatyta 212 – 216 m. Atrodo užima nemžą parko erdvę ir tikiuosi užstrigti ten neribotą laiką. Buongiorno, site closed by the order of governor. Grazie! (liet. laba diena, vieta uždaryta valdytojo įsakymu. Ačiū!) Bučiuoju vartų spyną ir galvoju, kur toliau pasiduoti…

Jei jau ščyriai viską, tai viską. Judu link piramidės, pastatytos nereikšmingo pretoriaus, sekusio tuometinę geltonąją spaudą ir įkvėpto Kleopatros skandalo.

Piramidė… gal geriau aš einu paslampinėti po senąsias protestantų kapines – iš vaikystės liko kažkoks iškreiptas pomėgis pasivaikščioti kapinėse, kai “žaisdavom” su gatvės draugėmis tvarkydamos kapus  per vasaros atostogas pas močiutę. Jau tada mano vaizduotę kutendavo kokios nors kičinės dekoracijos, o ypač senoviniai antkapiai su fotografijomis. Kažin kokią baikščią pagarbą jausdavau čigonų kapavietėms; o kiek istorijų ir legendų buvom prisiklausę! Pamenu dieną, kai laidojo  čigoną – už tvoros išsižiojus stebėjau kaip mūrina duobę, kloja raudoną kilimą… bet aš čia visai išklydau.

Protestantų kapinių turbūt apėjau visą perimetrą beieškodama įėjimo. Vėl skambutis, vėl reikia prašyti, kad įleistų… aaaaaj. Kažkoks nekoks rytas, bet šiandien oras užtat koks – nuo vakar kaip diena ir naktis – saulė, sausa, malonus šaltukas… Kaip keistai atrodo kumščio dydžio mandarinai ant medžio ir sniego pėdsakai aplink.

Kampas apeitas – cappuccino, per favore

Tiesiai per aplink reikia judėti link viešbučio. Liga rimtai kėsinasi…

Praeinu buvusį žydų getą (viliojuosi košeriniu maistu), apžiūriu Panteoną (per mikrofoną beviltiškai prašo visų laikytis rimties) ir vinguriuoju toliau gatvelių labirintais…

Spaghetti su moliuskais, viskio desertui. Mi scuuuuuuusi? Nesupranta italas. Rodau, kad sergu. Nusišypso atlaidžiai ir nueina.

Dar valandėlė iki atvykstant merginoms, eisiu numigsiu posmelį… Oj, kiek laiko aš taip?! Ir žiniutė ekrane mirksi!

Reikia vaistinės, nieko nebus. Meldžiu, kad būtų savitarna. Vaistininko veidas, išgirdęs no parlo italiano, nežada nieko malonaus. Imituoju purškimą į nosį ir mojuoju besibaigiančia nosinių pakuote rodydama penkis pirštus.

Gal dar kavos? Greitai espresso. Patarimas: kavą (kad ir kokią, kad ir su croissant) gerkite prie baro kaip italai, nes jei nuspręsite prisėsti, daugelyje vietų pridės 1 – 2 EUR (serviso mokestį).

Naujos pažintys, virš 15 metų laiškų ir socialinių tinklų palaikoma draugystė su Indre – beldžiu į duris. Randu merginas užkandžiaujančias lietuviška duonyte ir dešryte.

Koks planas? Jokio plano. “Labai norim ispaniškų laiptelių…” Kas čia jas apsėdo su tais laipteliais? Kryptis – ispaniški laipteliai baigiasi visiškai priešinga kryptimi – Kapitolijumi. Toliau Koliziejus, po kurio vis dažniau pradedama linksniuoti pateikalų pavadinimai ir šildantys gėrimai.

O laipteliai! Niekas nieko nesako, bet net galiu girdėti nusivylimą. Beieškant trattoria atsiduriame ispaniškų laiptelių viršuje – užlipom nelipant.

Valgom, laižom naminį vyną. Susisgrimbam, kad mūsų stalas galbūt per garsiai klega…

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s