Mano “žopa” lietuviška arba Vatikanas

20 vasario.

Kadangi vakar anksti užmigau ir į mano duris turbūt niekas nedrįso belstis, išėjau be pusryčių… Nuo vakarienės liko obuolių ir trapučių – metuosi į rankinę (o kaip jie pravers vėliau!)

Jau žinau kaip nusigauti iki Vatikano be žemėlapio. Kulniuoju. Pradeda lyti. Įkyriai siūlomi skėčiai. Nereikia. Iš principo! Principas apdovanojamas saulės spinduliais pasiekus Šv. Petro aikštę.

Eilė  vyniojasi spirale po aikštę kokį kilometrą, jei ne pusantro. Užtrunku kokį 10 min. vien ieškodama eilės galo. Neapsigaukit ir neišsigaskit eilės dydžio – ji sujudėjo per pusvalandį! Prie įėjimo į aikštę  a la gidų, siūlančių sutrumpinti eilę (kuri, anot jų, 2,5 val.!) aibės. Tas eiles sukelia metalo detektoriai prie įėjimo į katedrą.

Įėjimas į baziliką nemokamas. Grožis viduj tikrai kvapą gniaužiantis, kur fotografavimas tiesiog praranda prasmę (panašiai kaip fotografuojant kalnus). Žinoma, daugiausiai žmonių būriuojasi aplink Mikelandželo “Pietą”, kuri po pasikesinimų 1972 m., dabar atitverta stiklu,

bei Jono Pauliau II (Ioannes Paulus PP. II)  kapo Šv. Sebastiano koplyčioje.

Patekti į Šv. Petro kupolą, kuris yra virš altoriaus, pastatyta, kaip šneka, ant Šv. Petro kapo, yra atskiras įėjimas ir (žinoma!) eilė. Toje eilėje pastovėjau virš valandos (čia pravertė trapučiai). Jei norėsite lipti 259 laiptelius iki “šnabždesių galerijos”, einančios aplink kupolą iš vidaus, jums tai atsieis 5 eur; jei liftu – 7 eur, užkelia iki “galerijos”, bet vis tiek teks įveikti likusius 372 laiptelius.

Nusprendžiu, kad man per šitas dienas laiptelių jau gana, pastoviu dar 20 min eilėje prie lifto. Užkylu iki “galerijos” – pažvelgus žemyn, matosi altorius iš viršaus.

Toliau laipteliais kylu į viršų… Apžvalgos balkonas į Vatikaną ir Romą. Tik tie “laipteliai”, turiu pastebėti, gali būti šiek tiek komplikuoti žmonėms su “gabaritais” gerokai virš normos – laipteliai nuolat sukasi, siaurėja, tada visa erdvė svyra (tikrąją to žodžio prasme) ir reikia eiti pasiremiant į kupolą (!), o galiausiai dar ir lipti prisilaikant už troso. Bet, manau, verta…

Tik po šios kelionės paaštrėja nesimpatijos Vokietijos piliečiams (ypač moterims) bei azijiečiams (lipantiems per galvas ir ant kojų, besistumdantiems, niekada neatsiprašantiems!) Gal dėl tokių nuotaikų, o gal dėl kažko kito buvau palaikyta prancūze. Vieną kartą priėjo jaunuolis ir paklausė “žopa francė”, atsakiau, kad mano žopa lietuviška (atrodė nusiminęs, nes akivaizdžiai buvo susilažinęs su draugais) ir kitą kartą – moteris užkalbino su žemėlapiu (taip pat atrodė nusiminus, nes turbūt kita kalba nešneka).

Vatikano muziejai. Atstoviu 30 min eilėje patekti į muziejų, dar 10 min prie metalo detektoriaus (tenka užleisti girtas ruses, mojuojančias kažkokiais rezervacijos lapais – tai toli nuėjo! – penkiose mane aplenkė) ir dar 20 min prie kasų nusipirkti bilietą (15 eur). Beje, atrodo kad išankstinių bilietų pirkimas čia eilės nepagreitina, nes išankstinių bilietų eilės 3 ir visos tokio pat ilgio kaip manoji.

Sako, tai antras pagal dydį muziejus pasauly – nenustebčiau…

Labiausiai mane domina (žinoma, kaip ir visus kitus) Siksto koplyčia bei Rafaelio kambariai. Pakeliui neskubant aplankau visas kitas ekspozicijas – prie žymesnių atstovint dar kartą gyvoj eilėj…

Nejučia pagaunu save, kad vaikštau išsižiojus. Bet juk kai kurie eksponatai virš 2000 m. pr. Kr!!!

Siksto koplyčioj kategoriškai draudžiama fotografuoti bei garsiai kalbėtis. Apsauginiai agresyviai nusiteikę susekti kiekvieną fotografuojantį. Matau, kaip vienas užlenda kampe už grotų ir įdėmiai seka aplinką. Ir nenuostabu! Užsienio žiniasklaida praneša, jog keturių milijonų žmonių, kurie kasmet aplanko Siksto koplyčią Vatikane, sukeliamas smogas, dulkės, drėgmė ir šiluma beatodairiškai kenkia jos freskoms. O vaizdas pribloškiantis! Randu kampe vietos priglausti savo apvaliąją ir pirštu seku knygoj Siksto koplyčios lubų žemėlapy – vien čia turbūt galima būtų prasėdėti pusė dienos…

Didžiąją dalį apėjau, bet likusiai daliai “molinukų” ir naujai popiežiaus humanitrinės veiklos fotografijų ekspozijai kojos jau medinės. Noriu į lauką, Metro ir “namo”!

Metro, nepriklausomai nuo kelionės galutinio tikslo (nėra jokių zonų) kainuoja 1 eur ir galioja vienai kelionei 75 min.

18 val. krentu į lovą ir akis pramerksiu tik ryte… Skrisiu namo.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s